NT krizė: ar tikėtis?
Nors dabar tokia situacija, kad didėja daugelio įmonių ir žmonių pajamos, auga atlyginimai, didelis vartojimas, paprasti žmonės bei analitikai nevengia prognozuoti, kada NT rinkoje prasidės ekonominis nuosmukis, o galiausiai ir NT krizė.
Viena vertus, krizė reikštų visišką „krachą״ mūsų šalies NT pasaulyje, kita vertus, jos baimintis tokios, kokia Lietuvoje buvo 2007 – 2008 metais, nereiktų dėl daugelio priežasčių.
NT rinka dabar, palyginti su 2007 metais, prieš pat krizę, nėra tokia „perkaitusi״. Tai parodo nekilnojamojo turto pardavimų sandorių skaičius. VĮ „Registrų centro״ duomenimis 2007 metais buvo parduota 47,5 tūkst. gyvenamųjų namų bei pastatų. O štai sandorių skaičius 2019 metais .sudarė šiek tiek mažiau – 46,9 tūkst. Be to, NT objektų kainos nesiekia tokių, kokios buvo prieš krizę, o, svarbiausia, kad gyventojų atlyginimai per dešimtmetį paaugo beveik dvigubai. Čia kalbame apie NT ekspertų plačiai naudojamą įperkamumo indeksą, kuris rodo, kokį būstą galėjo ir kokį gali įsigyti žmogus su savo turimomis pajamomis. Anuomet atlyginimai buvo mažesni, taigi ir brangesnis turtas. Šiandien gyventojai gali sau leisti daugiau. Be to, paskutiniaisiais metais turime sveikesnę būsto paskolų rinką. Prasidėjus tuometinei krizei, bankai reikalavo mažesnių pradinių įnašų, finansuodavo kone visą 100 proc. paskolos. Pirkdamas net ir brangų būstą, galėdavai neturėti pradinio įnašo. Todėl nukritus NT kainoms dažniausiai net jį pardavęs, nebegalėdavai atiduoti paskolos.
Kadangi dabar rinkoje tolygiai auga ir ekonomika, ir atlyginimai, tai vadinamasis „burbulas״ nesusidaro toks didelis, koks buvo daugiau nei prieš dešimtmetį. Be abejo, prognozuoti, kas bus ekonomikai, yra praktiškai neįmanoma. Prognozės vis lieka prognozėmis. Todėl ekonomistai tai prilygina Juodajai Gulbei (angl. Black Swan): ji pasirodo tada, kai visai nesitiki. Kaip ir ekonominė krizė.
Beje, labai didelį vaidmenį žmonių mąstyme ir lūkesčiuose atlieka spauda. Ar dėl reitingų didėjimo, ar dėl kitų priežasčių žiniasklaida nevengia „paleidinėti antis״, t.y. savaip sudominti, suintriguoti skaitytojus.
Pasak „Ober-Haus״ analitikų, ciklai NT rinkoje, kaip ir ekonomikoje, yra neišvengiami, bet nepastebima, kad NT rinka šiuo metu per daug išsipūtusi. Yra išskiriamos kelios priežastys, dėl ko galėtų kristi NT kainos. Tai: 1. Finansinės sąlygos. Joms priskiriamos augančios banko palūkanos, būsto finansavimo politika; 2. Lietuvos demografija. Akivaizdu, jei mūsų šalyje mažės gyventojų, tai nebereikės tiek butų; 3. Makroekonominės grėsmės. Pavyzdžiui, užsienio krizės, globalūs ekonomikos neramumai;
Jei tęsiant bankų temą, tai šiuo metu pastarieji labai atsirenka, ką finansuoti. Todėl NT rinka yra gerokai „sveikesnė״ nei prieš tuometinę krizę. Gyventojų lūkesčių rodiklis irgi geras, dauguma nė nėlaukia krizės. Skaičiuojamas mažmeninės apyvartos rodiklis taip pat vis auga, o indėliai bankuose – rekordiniai. Kaip pritartų daugelis ekonomistų, dabar ekonomikoje vyrauja sveikas ekonominis augimas, o jį parodo ne tik augantys atlyginimai ar didėjantis eksportas.
Todėl pagal rodiklius NT krizės nematyti, be abejo, visada išlieka įvykio (šiuo atveju, krizės) tikimybė, bet kokiu atveju šiandien mes gyvename stabiliau, nei prieš daugiau nei dešimt metų. Belieka tikėtis, kad NT rinkoje neims ir nesuveiks kiaulystės dėsnis.